Įkvėpiantys pasakojimai apie paskutinius darbus su fotografais bei apie savo ankstesnius kūrinius.
David Carson (Jungtinės Amerikos valstijos)
D. Carson (JAV) laikomas įtakingiausiu mūsų laikų knygos dizaineriu. Jo darbas žurnalui „Beach Culture“ laimėjo apdovanojimus „Best Overall Design“ ir „Cover of the Year“. Išleido 4 novatoriškas ir eksperimentines autorines knygas: „The End of Print: The Graphic Design of David Carson“, „2nd Sight“, „Fotografiks“, „Trek“. Knygose pateikti darbai iki šiol eksponuojami įvairiose parodose visame pasaulyje.
Pirmieji „Die Andere Bibliothek“ leidiniai, nuo 1985-ųjų - kiekvieną mėnesį po naują knygą. Jos sukurtos žymiausių knygos dizainerių iš viso pasaulio.
Renate Stefan (Vokietija)
Ilgametė „Aufbau“ leidybos grupės gamybos vadovė, knygų serijos „Die Andere Bibliothek“ sumanytoja ir leidybos vadovė, tarptautinio knygos meno konkurso „Stiftung Buchkunst“ žiuri komisijos narė.
Kaip išeiti už knygos dizaino ribų. Balanso paieškos tarp skaitomumo ir dėmesio.
Roland Stieger (Šveicarija)
1986-1990 – raidžių rinkėjo asistentas. Vėliau įgijo tipografijos dizainerio magistro laipsnį (vadovaujant Jost Hochuli). Nuo 1993 vienas iš kompanijos „TGG“ partnerių. Nuo 2008 iki 2010 studijavo Ciuricho menų universitete šrifto dizainą vadovaujant Hansjürg Hunziker ir André Baldinger. 2014 įkūrė kompaniją „ABC Litera“ kartu su Jost Hochuli ir Jonas Niedermann. Jo sukurti kompanijoje „TGG“ darbai laimėjo ne vieną apdovanojimą (The most beautiful Swiss book designs, Type Directors Club New York, Art Directors Club New York, Red Dot Award, iF Communications Award, European Design Award, Joseph Binder Award.)
Dailininko knyga – labai įdomus fenomenas savo tarpdiscipliniškumu, savo neapibrėžtumu, visą apimančia įvairove, ir kartu labai aiškiais kriterijais.
prof. Kęstutis Vasiliūnas (Lietuva)
VDA Grafikos katedros dėstytojas, tarptautinių renginių, skirtų meninei knygai, kuratorius, Lietuvos dailininkų sąjungos, menininkų grupių „Europe 24“ ir „Scandinavia-Baltic Group“ narys.
„Tai yra kūrybingo autoriaus, stiprios aktorių trupės, įdomios pjesės nesėkmė“
Tom Mrazauskas (Lietuva | Vokietija)
Tom Mrazauskas grafinio dizaino pradėjo mokytis savarankiškai 2003, pirmą knygą apipavidalino 2008. Nuo 2012 gyvena Berlyne, dirba su leidėjais Vokietijoje ir Lietuvoje. Pelnęs apdovanojimų tarptautiniuose knygos dizaino konkursuose (Vokietijos knygos dizaino konkursas, Frankfurtas 2014; Pasaulio knygos dizaino konkursas, Leipcigas 2013). Skaitė pranešimą dizaino konferencijoje „TypoBerlin“ (Berlynas, 2014).
Kelios smagios novelės apie tai, kaip buvo kuriamas lietuviškas knygų dizainas.
doc. dr. Saulius Žukas (Lietuva)
Literatūrologas, literatūros kritikas, dėstytojas, leidyklos „Baltos lankos“ steigėjas.
Gražiausių šveicariškų knygų paroda
Konferencijos metu pristatomos 2013 metų gražiausios Šveicarijos knygos, tarp kurių ir pasaulinio konkurso „Gražiausios knygos iš viso pasaulio 2013“ apdovanojimą „Auksinė raidė“ laimėjusi knyga „Meret Oppenheim. Worte nicht in giftige Buchstaben einwickeln“.
„Gražiausių šveicariškų knygų“ konkursą nuo 1943 m. organizuoja Šveicarijos kultūros tarnyba, besirūpinanti knygos dizaino Šveicarijoje kokybe ir jos sklaida. Kiekvienais metais konkursui pateikiama 400 knygų, iš kurių tarptautinė žiuri atrenka gražiausias, vertindama knygos koncepciją, grafinį apipavidalinimą, spaudą, ir ypatingą dėmesį kreipdama į novatoriškumą bei originalumą. Kasmet rengiama nominuotų knygų paroda bei išleidžiamas katalogas. Konkursas skatina išlaikyti istorinę atmintį ir tradicijas, o drauge – tobulėti ir kurti naujas knygos meno tendencijas. Tai – vienas įtakingiausių knygos meno konkursų Europoje.
„Šveicarų tipografijos trisdešimtmečio diskursas“
Leidinys, pradėtas kurti kaip Lozanos menų ir dizaino universiteto studento tiriamasis darbas, pasakoja prekybos žurnalo „Typografische Monatsblätter“ 3-jų dešimtmečių kūrimo istoriją. Didelio formato, kietais viršeliais leidinys papildo internetiniame archyve surinktą medžiagą. Knygos vizualiame įvade pateiktos nuotraukų serijos, kuriose „Typografische Monatsblätter“ žurnalo viršeliai sugrupuoti pagal juos sukūrusius dizainerius. Gausiai iliustruota pagrindinė knygos dalis, kurioje – daugybė žurnalo atvartų ir puslapių, skaitytojui pristato turtingą žurnalo istoriją, pradedant Šveicarijos dizaino apogėjum, baigiant kompiuteriniu laikotarpiu. Pasikartojantis knygos maketas sufleruoja apie griežtą tinklelį, kuriame didžiausias dėmesys skirtas iliustracijoms. Kai kurie pateikti darbai intriguoja šiuolaikiškumu, tad knyga nėra tik istorijos fiksavimas. Pateikiamas tyrimas yra įspūdingas – knyga neabejotinai bus svarbi ir būsimiems darbams.
„Meno terapija konceptualistams“
Naujas 1972 m. pasirodžiusios amerikiečių menininko Neke’o Carsono knygos leidimas. Tai knyga minkštais viršeliais su instrukcijomis, kaip pasigaminti 5 „meno kūrinius“ iš papjė mašė, medžio, plastilino ir kitų medžiagų. Kiekvienas iš 5 skyrių prasideda instrukcija, atspausdinta rašomosios mašinėlės šriftu. Po jo seka darbo procesą iliustruojanti serija nuotraukų, kurios dėstomos po vieną dešinėje knygos pusėje. Viršelyje matoma 1-ojo leidimo knygos viršelio fotografija, o perspausdintas knygos reklaminis plakatas virsta aplanku. Tokiu būdu naujasis leidimas taikliai susiejamas su senuoju. Šiuolaikišką išvaizdą įgavusi knyga atrodo šiek tiek paslaptingai, tačiau ankstesnis leidimas nėra fetišizuojamas. Istorinė medžiaga yra įdomus radinys, o reklaminiame plakate iškeltas klausimas apie meno ateitį gali būti vėl keliamas ir po 40 metų.
Atelier Bow-Wow
Didelio formato katalogas minkštais viršeliais su aplanku išleistas dviejų japonų architektų įkurto biuro „Atelier Bow-Wow“ parodai Ciuriche. Kataloge chronologine tvarka pristatomi projektai, kuriuos dažniausiai iliustruoja didelė fotografija ir brėžiniai (kartais net išlankstomuose puslapiuose). Chronologine tvarka 2–4 puslapių skyriuose pristatomos teorinės idėjos, svarbios „Atelier Bow-Wow“ kūrėjams. Jos pateikiamos stambiu šriftu plačiame stulpelyje; šalia talpinamos išnašos, vaizdinė informacija bei nuorodos į kitus projektus. Pabaigoje yra vaizdų skyrius, kur pastatai nufotografuoti dabartinėje aplinkoje, kartais ir su jų gyventojais. Fotografijos dėstomos laisvai, nesiekiant griežtos struktūros, vertinama puslapio erdvė. Išsamus pateikimas leidžia lengvai susipažinti su sudėtingomis idėjomis. Turinio ir dizaino tarpusavio sąveika puiki, katalogas intriguojantis, šiltas ir laisvas.
„Žiaurumo parodos archyvo paradoksas“
Tiriamajame Lozanos kantoninės meno mokyklos projekte, pristatytame dviejose parodose, nagrinėta Jameso Grahamo Ballardo skandalingojo naratyvinio eksperimento „Žiaurumo paroda“ (1970 m.) kontekstas ir įtaka. Kietais viršeliais ploną didelio formato knygą sudaro 3 spalvomis atskirti skyriai, kuriuose iliustracijomis (per visą puslapį) pateikiami 5 pasakojimai iš parodų bei 1960 m. bulvarinių žurnalų archyvų. Kiekviena spalva knygoje spausdinta perpus sumaišius ją su sidabriniais dažais. Spausdinimo procese rankiniu būdu ant iliustracijų buvo užteptas papildomas dažų sluoksnis (10% sidabrinės ir 90% lako mišinio sluoksnis). Tokiu būdu puslapiai tapo padengti netolygiomis skaidriomis dėmėmis, kurios kiekvienoje knygoje skiriasi. Rezultatas – gera ir patraukli knyga-objektas, savo mįslingais vaizdais ir lengva manipuliacija sudarantis paslaptingą įspūdį. Intervencija į spausdinimo procesą siejasi su Ballardo mintimis apie žmonių ir mašinų sintezę.
„A-TIPINIS PLANAS“
Lozanos federalinės politechnikos mokyklos Jeanette Kuo studijoje gimusi nespalvota minkštais viršeliais su atvartais knyga tyrinėja atviro plano biurų architektūrą. 1-ojoje dalyje pristatoma 20 gerai žinomų tokios architektūros pavyzdžių, iliustruojant juos keliais brėžiniais ir nuotrauka (visuomet viena puslapio viršuje). Kitoje dalyje „Strategijos“ išlankstomuose puslapiuose pateikiami įvairių koncepcijų brėžiniai. Po jų seka iliustruotas eseistinių tekstų skyrius, o knygos pabaigoje – 10-ties studentų projektų portfolio. Įvairios knygos dalys ir vizualiniai elementai išdėstyti preciziškai bei taikliai. Visuma atrodo paprasta, švari ir sodri, o lengvas puslapių vartymas kviečia išsamiai studijuoti knygą. Viršelio nuotrauka ne atspindi turinį, bet taikliai ironizuoja knygos tema.
Pierrette Bloch
Kvadratinio formato kataloge išsamiai pristatomi prancūzų dailininkės Pierrette Bloch (g. 1928) darbai, nutapyti tarp XX a. 6-ojo ir 9-ojo dešimtmečių. Tarp nespalvotų iliustracijų įterpiamos 4 didelės kūrinių serijos, kuriose kiekvienas darbas pagarbiai pateikiamas atskirame puslapyje arba atvarte. Pierrette Bloch naudojo pasikartojančių taškų ir persidengiančių linijų tapybos techniką, dažnai rinkosi vienspalvį juodą, retkarčiais raudonos arba pilkšvai rudos spalvos tonus. Knygos dizainas subtiliai pabrėžia dailininkės darbus: kūrinius atskleidžia knygos formatas, viršelyje raudonos spalvos šriftas ir intensyvi juoda, kaip ir ryškios kreivės, besikartojančios visoje knygoje – nuoroda į tapytojos mėgtas spalvas ir dažnai naudotus taškus; šiek tiek senamadišką įspūdį kuria pasirinktas popierius, nukeliantis į periodą, kurio metu buvo sukurti darbai. Nors maketas ir tipografika Iš pirmo žvilgsnio atrodo įprasti, tačiau keletas šaižių detalių suteikia knygai smagaus patrauklumo.
„Labdaros turgus“
Savarankiškai išleistos mažo formato knygelės dešiniuosiuose puslapiuose pateikiama 50 subtilių juodai baltų piešinių – kerinčių miško ir žygio vaizdų. Knygelė neturi aplanko, bet į akis iš pirmo žvilgsnio krenta tamsiai rudos spalvos klijuotas įrišimas bei geltonos, raudonos ir žalios spalvos blokas. 2 ploni praktiškai vienodo švelnaus atspalvio lapai keičia vienas kitą netvarkingais intervalais. Pavadinimas viršelyje, įžanginis ir pabaigos žodžiai bei knygelės rengėjų vardai užrašyti juoda spalva, atkuriant originalaus dydžio rašomosios mašinėlės šriftą. Įgyvendinimas visais atžvilgiais labai harmoningas, o taupus pasirinktų medžiagų naudojimas sukuria beveik nežemišką efektą.
Marcel van Eeden
Olandų meninininkas Marcelis van Eedenas, naudodamas anglinį pieštuką ir guašą, nuo 1890 iki 1965 m. sukūrė niūrius, dažniausiai juodai baltus kūrinius, besijungiančius į ištęstas istorijas meno, klastočių ir sekso temomis. Kiekvienai parodai menininkas kurdavo naujas siužetines linijas – dabar darbai, sudėti į didžiulį retrospektyvinį leidinį, leidžia suprasti tų istorijų vystymąsi. Grožio Dizainas primena grafinį romaną. Kiekviename atvarte – nuo 1 iki 16 kūrinių, pateikiamų 4 fiksuotais formatais. Jie talpinami vienas šalia kito nenaudojant tarpų ir užpildo visą puslapį, todėl knyga, įskaitant viršelį, priešlapius ir paantraštes, yra sudaryta tik iš meno kūrinių. Knygos pabaigoje (III viršelyje) įterpta tekstinė dalis, atspausdinta ant ypač plono popieriaus. Ši neįprasta meno darbų pristatymo forma idealiai tinka pasirinktai medžiagai, o leidinys yra gerąja prasme iššaukiantis. Juodi tonai atspausti išskirtinai puikiai. Kiekviena leidinio detalė pagaminta preciziškai ir funkcionaliai.
„Seka arba frazė“
Prancūzų menininkas Jeanas-Pascalis Flavienas konstruoja konceptualius ir abstrakčius pastatus, kurie, priklausomai nuo žiūrėjimo kampo, atrodo kaip skulptūros ar piktogramos. Didelio formato ploname leidinyje pristatomi 5 jo darbai, kiekvienas atskirame skyriuje su gausybe nuotraukų ir eskizų. Tarp jų įterpti teoriniai esė tokiomis temomis kaip „pastatas…“, „yra…“ ir „namas...“. Kiekvieną iš 10 skyrių galima lengvai atversti turinio skirtuku, esančiu dešinėje knygos puslapio pusėje. Skiriasi iliustracijų dydis, tankumas ir pateikimas, tačiau dizainas įtikinamai išnaudoja Flavieno kūriniams būdingą grafinę kokybę ir jų dalinį funkcionavimą simbolinių ženklų pavidalu. Rezultatas – vizualus diskursas be akivaizdžios skirties tarp teksto ir vaizdo. Intelektui ir jausmams skiriama vienodai dėmesio.
„Kinematografija“
Nuo 1963 iki 2003 m. olandų kino operatorius Robby’is Mülleris dalyvavo daugiau nei 70 filmų kūrime, dirbo kartu su Wimu Wendersu, Jimu Jarmuschu, Peteriu Bogdanovichiumi ir Larsu von Trieru. Gausybė kadrų iš 14-os jo darbų solidžiame leidinyje minkštais viršeliais su atvartais sugrupuoti pagal temas į bevardžius skyrius. Kiekvienas jų prasideda tuščiu juodu puslapiu dešinėje ir baltu puslapiu kairėje, po to seka keletas (nuo 2 iki 6) kadrų, išdėliotų viename puslapyje, dažniausiai iš vieno filmo ar scenos. Šie kadrai yra 2-jų standartinių dydžių ir išdėstyti naudojantis griežtu tinkleliu. Po dauguma kadrų pateikiami trumpi aprašomieji autorių komentarai. Išdėstymas primena fotoromaną, tačiau santykis tarp vaizdo ir teksto yra gana savotiškas. Artimiausias palyginimas – tai filmas su užkadriniu balsu, įtikinamai paverstas knyga. Gausiai naudojama balta erdvė suteikia turiniui stebinančio lengvumo pojūtį. Viršelio dizainas – įžūlus.
„Visas dėmesys – mokslui“
Šveicarijos konfederacijos Ciuricho aukštosios technikos mokyklos bibliotekos išleistas 3-as serijos „Bilderwelten“ tomas pristato istorines ir mokslines botanikos, glaciologijos, geologijos ir meteorologijos sričių fotografijas nuo XIX a. pabaigos. Po įžanginės iliustruotos esė seka 150 fotografijų, atspausdintų blizgiame popieriuje. Jos standartiškai išdėliojamos po vieną puslapyje arba atvarte. Priklausomai nuo nuotraukų formato skiriasi paraščių plotis, tačiau paaiškinimams vietos visada pakanka. Nors dizainas – santūrus, tačiau kartu idealiai perteikiantis nuotraukas. Pagyrimo vertas nuotraukų parinkimas, jų išdėstymas, kartu nustebinant netikėtais deriniais. Rezultatas – įspūdingas žvilgsnis į įvairialypį vaizdų pasaulį, slypintį po mikroskopo ir teleskopo objektyvais.
„Dizaino pagrindai“
Mažo formato knygoje su geltonu aplanku ir mėlynais minkštais viršeliais, raudonai ant balto fono atspausdinta 18-ka skyrių su informacija apie Ciuricho menų universiteto paruošiamąjį dizaino kursą „Propädeutikum“. Tekstus pertraukia istorinių knygų faksimilės, pateikiamos abiejuose atvarto pusėse. Chronologiškai išdėstyti pavyzdžiai nukelia mus net į XVI amžių ir linksmai (bet ne ironiškai) parodo neribotas dizaino galimybes ir taisyklių lankstumą. Jie papildo autoritetus kvestionuojančius šmaikščius tekstus. Panašaus požiūrio laikomasi ir kuriant smagų dizainą, kuriame pilna variacijų ir išradimų, pastarųjų ypač daug skyrių pavadinimų tipografikoje. Ši nedidelė knygelė tiesiog kupina visokių idėjų.
„Bėgimas pirmyn“
Žymaus lenkų kritiko, teatro režisieriaus ir Taikomųjų teatro studijų instituto Gysene (Vokietija) įkūrėjo Andrzejaus Wirtho (g. 1927 m.) „žodinė autobiografija“ pristatoma storu leidiniu su akį traukiančiu kietu viršeliu. 1-asis viršelis – raudonas, 4-asis viršelis – turkio mėlynumo, o knygos nugarėlei naudotas šviesus audinys: visi 3 elementai padengti juodu reljefiniu piešiniu ir šriftu. Visoje knygoje naudojamas to paties dydžio šriftas, tačiau ryškiai skiriasi jo spalva ir išdėstymas. A. Wirtho pasisakymai žymimi raudonai, jo pašnekovo Thomaso Irmerio klausimai yra turkio mėlynumo. Tarp jų įterpiamos Wirtho pastabos, pasuktos 90 laipsnių kampu, išdėstytos laisvai, pabrėžiant puslapio erdvę. 15 Wirtho esė leidinio viduje pateikiamos juodu šriftu, o paragrafų pirmąsias raides sudaro daug įvairiausių smulkių raidžių. Ypač inovatyvi tipografija kuria nuostabų ritmą ir raiškų vizualumą. Puiki knygoje naudotų medžiagų kokybė ir geras įrišimas paverčia jos skaitymą ir vartymą ypatingai maloniu.
„PRISILIETIMAS (Uždrausti paveikslai)“
Juodai balta plona knyga kietu viršeliu dokumentuoja parodą, surengtą Grosmiunsterio bažnyčios kriptoje Ciuriche, kur Bruno Jakobas vandeniu „tapė“ juodas skalūno plokštes. Pagal menininko rekomendacijas dizainerių komanda, stengėsi „atkurti“ darbo procesą. Kiekviena skalūno plokštė buvo tapoma vandeniu ir jai džiūstant kelis kartus fotografuojama. Rezultatas – 10 juodos spalvos nuotraukų su palaipsniui nykstančiais vandens pėdsakais, kurios po vieną pristatomos knygos pirmosios dalies dešiniuosiuose puslapiuose. 2-oje dalyje pateikiamos trumpos esė apie kūrinį, išspausdintos vienu stulpeliu baltomis raidėmis juodame fone. Darbo metrika tampa viršelio dalimi. Paprastas, bet prabangus leidinys puikiai atkuria pribloškiančią darbo idėją, jo medžiaga yra aiškiai sudėliota, preciziškas įrišimas ir viršelis nusipelno atskiro pagyrimo.
„Varšuvos pamokos“
Apžvalginėje parodoje Ciuriche buvo pristatytas Varšuvoje vykusių nedidelių parodų, skaitymų ir seminarų ciklas, kurio dalyviai iš Lenkijos ir Šveicarijos tyrinėjo sudėtingą Varšuvos architektūrinį identitetą. Parodos bukletas išleistas nemenku formatu, šveicarišku įrišimu – kai blokas tvirtinamas prie apatinio viršelio, paliekant nugarėlę atvirą. Įvadinė esė iliustruota 4 spalvų didelio formato nuotraukomis, kurios viena į kitą žvelgia iš priešpriešinių puslapių. Po jų – ilgas nespalvotas visų projekto dalyvių tekstų ir vaizdų skyrius „Pamokos“. Bukletas spausdintas ant nepjaustytų lapų, kurie perlenkti ir surišti, todėl visi atvartuose atspausti vaizdai įrėminti spaudos skalėmis paraštėse: kairėje, dešinėje ir apačioje. Originalūs ir nuoseklūs dizaino sprendimai sukuria grubų, industrinį įspūdį. Vizuali esė meistriškai išdėstyta, o viršelis – drąsus.
„Vaizdavimas kūrinys visuomenė“
Šis šimtmečio leidinys yra Šveicarijos nacionalinio mokslo fondo finansuoto tyrimo rezultatas. Tematiškai suskirstytos 6 dalys (iš viso 70 skyrių, kuriuos parašė 20 autorių) sukuria išsamų ir gausiai iliustruotą institucijos ir jos veiklos vaizdą. Atvartuose tekstas derinamas su iliustracijomis, kai kur pabrėžiant pirmą arba antrą. Kiekvienas atvartas sumaketuotas individualiai ir laisvai, neprarandant ryšio su visuma – visa tai atlikta labai kruopščiai. Ypatingas dėmesys skirtas iliustracijų grupavimui: atsižvelgiant į jų spalvas, elegantiškai naudojamos puslapių erdvės. Nors leidinyje pateikta gausi medžiaga, tačiau ji neperkrauta ir nevargina.
„Tyčinė žala“
Apie 1960-uosius britų dramaturgas Joe Ortonas ir jo partneris Kennethas Halliwellis iš Londono bibliotekų pavogė daugybę knygų. Pora pakeisdavo knygų viršelius siurrealistiniais (dažnai homoseksualaus turinio) koliažais ir grąžindavo jas bibliotekoms. Šią istoriją nuotraukomis, esė ir koliažų rinkiniu įamžinantis leidinys išleistas kietais viršeliais su skaidriu kelissyk perlenktu plastikiniu aplanku. Knyga prasideda išlankstoma policijos nuotrauka iš Ortono ir Halliwellio buto, kuriame sienos pilnai nuklijuotos vogtomis iliustracijomis. Šis sprendimas – puiki įžanga knygos temai ir struktūrai. Teksto dalims naudojamas pilkas popierius primena bylą nušvietusius laikraščius, o aplankas nurodo į bibliotekų knygas. Keletas dizaino detalių atrodo kiek beprotiškos ar net ekscentriškos, tačiau jos atitinka neįprastą knygos turinį.
„Meret Oppenheim. Worte nicht in giftige Buchstaben einwickeln“
Knyga apdovanota „Auksine Raide“ – pasaulinio lygio apdovanojimu už knygos dizainą (Vokietijos knygos meno fondas, Frankfurtas). Praėjus beveik 30 metų po M. Oppenheim mirties pirmą kartą išleista jos rinktinė korespondencija. Išsamios apimties leidinyje minkštais viršeliais publikuojamos didelės laiškų, rašytų 34 gavėjams, ištraukos. Kiekviename susirašinėjime laiškai nepertraukiamai seka vienas kitą 2 stulpeliais, taip tekstu padengdami daugumą puslapių. Tarp teksto puslapių įterpti pavieniai spalvoti lapai, vaizduoja pirmus ir paskutinius faksimilių lapus. Paprasta struktūra ir elegantiškas maketas nuostabiai pateikia turtingą knygos medžiagą. Leidinys ne sudievina Oppenheim, bet tampa tarsi vadovu po jos pasaulį bei puikiu skaitiniu savaitgaliui. Leidinio tipografija tobulai tinka laiškų žanrui, būdama virtuoziška iki smulkiausių detalių.
„Gyvatvorė“
Šveicarijos jaunimo literatūros organizacija perleido Meinrado Inglino kūrinį „Gyvatvorė“ („Der Lebhag“). Plonoje knygoje gana stambaus šrifto tekstas pateikiamas vienu stulpeliu, atskiruose puslapiuose papildant jį gyvūnų, augalų, objektų iliustracijomis. Pastarosios sukurtos karpinių technika, tada nuskanuotos ir perkeltos į knygą, rezultate suformavus koliažus. Knygos viduriniame atvarte pateikiama leidiniui pavadinimą davusi „gyvatvorė“ kartu su jos gyventojais, ji taip pat matoma ir ištisiniame viršelyje. Ryškios ir detalios iliustracijos tobulai atitinka parinktą šriftą ir precizišką tipografiją. Bendras knygos įspūdis – švarus, atviras ir kviečiantis bendrauti.
„Karui – ne“
Blizgančio popieriaus su minkštu viršeliu katalogas pristato apie 40 Japonijos pop menininko Keiichi Tanaami darbų – tarp 1977 ir 1993 metų sukurtų spalvingų medžio skulptūrų. Kataloge medžiaga išdėstyta pasikartojančiais maketais: kiekviename atvarte pateikiamos 2 tos pačios skulptūros, nufotografuotos baltame fone. Nuotraukos išdėliotos viena šalia kitos arba viena virš kitos. Puslapių fonams naudojamos įvairios ekspresyvios spalvos, funcionuojančios kaip vienspalviai fotografijų rėmai. Viršelyje šie „rėmai“ vaizduojami vienas kito viduje mažėjančia seka, sukurdami vizualinį knygos turinį. Nors spalvoti puslapiai jau savaime yra išskirtiniai, kartu jie išlieka funkcionalūs – sustiprina skulptūrų pateikimą ir subtiliai atliepia jose pasitaikančias spalvas. Taupi katalogo priedo tipografika daro stiprų įspūdį.
Wir spielen (Mes žaidžiame/vaidiname)
Berlyno aktyvistų grupė MES ŽAIDŽIAME/VAIDINAME (WIR SPIELEN) parašė teatrinę dramą bendruomenės kūrimo tema, remdamasi Mary Ellen Solt kūriniu „Žmonių išjudintojas: Demonstracijų poema“ (1968 m.). Penkių dalių pjesė, kaip ir Solt poema, didžiaja dalimi sudaryta iš citatų. Kartu su šaltiniais ji atspausdinta kaip nespalvotas tekstinis leidinys su diskretiškai spalvotu viršeliu, kuriame naudojamos 4 spalvos, primenančios M. E. Solt plakatus. Visoje knygoje naudojamas vienodo dydžio šriftas, o puslapių išdėstymas remiasi 3 stulpeliais: trumpos eilutės kairėje užduoda ritmą pagrindiniam tekstui, pavieniai žodžiai arba frazės pateikiamos viduriniame stulpelyje, o citatų šaltiniai išdėlioti kairėje. Ekstremaliai radikalus ir inovatyvus dizainas primena konkrečiąją poeziją (Concrete poetry) kai pabrėžiamas šrifto vizualumas, tradiciškai suprantamų ilkiustracijų knygoje nėra. Nepaisant techninių apribojimų ir didelio puslapių kiekio, knygoje nejaučiami pasikartojimai – ji traukia skaitytoją.
Pierre Schwerzmann
Keturiomis skirtingomis monochrominėmis versijomis išleistas katalogas kietais viršeliais pristato Pierre’o Schwerzmanno abstrakčią tapybą, kurioje vyrauja paprastos geometrinės formos ir išsiliejusios spalvos. Tapytojo darbai pateikti puslapiuose ir atvartuose, kai kuriais atvejais jie apkirpti, kad atitiktų knygos formatą. Abstrakčios formos atrodo beveik kaip knygos dizaino elementai, ypač kai vaizduojami kūriniai su baltu fonu, nejučia pereinančiu į baltas knygos paraštes. Tarp reprodukcijų pateikiami ir mažesnio formato puslapiai su vaizdais iš parodų salių bei keletu esė. Tokiu būdu išliekančios matomos ankstesnių arba vėlesnių kūrinių detalės tarnauja kaip rėmai. Parodų vaizdų ir kūrinių santykis kuria svaiginantį įspūdį, todėl esė išdėliojimas įstrižuose stulpeliuose yra tikslingas. Besikeičiantys vaizdai traukia dėmesį, o knyga įspūdinga savo vizualine darna.